Dažniausiai užduodami klausimai

Taip. Danės odontologijos klinika siūlo nuotolinių konsultacijų paslaugą. Apie šią paslaugą plačiau galite paskaityti ČIA.

Taip. Mūsų odontologijos klinikoje už paslaugas galima mokėti dalimis per pasirinktą laikotarpį be jokio pabrangimo. Plačiau apie mokėjimą dalimis skaitykite ČIA.

Taip. Esame sudarę sutartis su visomis draudimo bendrovėmis. Turint sveikatos draudimą vienoje iš jų, galite už paslaugas mūsų klinikoje atsiskaityti draudimo lėšomis. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Paprastais atvejais gijimas dažniausiai užtrunka iki dviejų savaičių. Kitu atveju, jeigu buvo atliktas neišdygusių protinių dantų šalinimas, gijimas po procedūros truks ilgiau. Chirurginiu būdu atlikto šalinimo žaizda yra didesnė, todėl prireikia daugiau laiko šiai sugyti. Tad bet kuriuo atveju, norint, kad gijimo laikotarpis praeitų sklandžiai, svarbu laikytis gydytojo nurodytų rekomendacijų.

- Nedirginti žaizdos - dirginant žaizdą, gali susidaryti palankios sąlygos infekcijai ir (arba) prasidėti kraujavimas. Gijimo procesas prasideda vos pašalinus dantį, o žaizda visiškai sugyja per 1-2 savaites.
- Kraujavimo stabdymas - Kad liautųsi kraujavimas ir susidarytų krešulys, užtenka sterilaus tamponėlio, kurį gydytojas duoda sukąsti po operacijos. Tamponėlį reikėtų išimti iš burnos po 30 min. Jei žaizda dar kraujuoja, reikėtų įsidėti dar vieną sterilų tamponėlį ir jį sukąsti.
- Negalima rūkyti ir vartoti alkoholio - 72 val. Po operacijos, kadangi rūkymas pablogina žaizdos gijimą, sukeldamas kraujavimą ir skausmą, stabdo kaulinių ląstelių regeneraciją.
- Speciali burnos higiena - Pirmą parą po procedūros reikia valyti kitą, sveikąją burnos pusę be dantų pastos, nes skalaujant pastą galima išplauti ir kraujo krešulį. Kitą parą dantis galima valyti minkštu šepetėliu, tačiau reikia vengti operuotos vietos dirginimo.
- Neskalauti burnos skysčiu. Po paros galima truputį paskalauti drungnu druskos tirpalu arba silpnu antiseptiniu skysčiu.
- Mažinti patinimą šaldant operuotos pusės skruostą.
- Pirmąsias 24-48 val. po operacijos rekomenduojamas lengvas, minkštas, nekarštas ir neaštrus maistas.
- Pirmąsias 24 val. po operacijos reikia riboti fizinį aktyvumą. Apie 1 savaitę negalima sportuoti, maudytis, pertis.
- Pirmą parą rekomenduojama miegoti ant kitos, ne operuotosios pusės ir šiek tiek aukštesnės pagalvės.
- Vartoti gydytojo paskirtus nuskausminamuosius arba antibiotikus tiek dienų, kiek jo nurodyta.

Pašalinus dantį rekomenduojama jo vietoje įsriegti implantą, kuris apsaugo nuo žandikaulio kaulo tirpimo, taip pat išvengiama veido pokyčių, palengvina kramtymo funkciją ir t.t. Naujas implantas yra įsriegiamas. Siekiant mažiau pažeisti žandikaulio kaulą rekomenduojama naują implantą įsriegti per metus laiko nuo senojo danties rovimo.

Dantų nebuvimas gali sukelti šias pasekmes:
1. Žandikaulio kaulo nykimą / tirpimą;
2. Sveikų dantų komplikacijas;
3. Kramtymo funkcijos pablogėjimą;
4. Virškinimo problemas;
5. Veido mimikos pakitimą, estetinius pažeidimus;
6. Kalbos defektus (tarimas).
Dantų implantai padeda išspręsti šias komplikacijas, išsaugo turimus paciento dantis, atkuria trūkstamus, sustabdo žandikaulio nykimą, sugrąžina normalias kramtymo, sąkandžio funkcijas bei komfortą ir estetiką.

Bet kokia chirurginė procedūra yra išorinė intervencija ir turi poveikį organizmo audiniams. Danties šalinimas taip pat nėra išimtis. Infekcijos, kurių priežastimi tampa dantys arba jų šalinimas, sudaro didelį procentą visų infekcijų, kurios pasireiškia veido ir žandikaulių srityje, tačiau tai yra visiškai natūralu.

Pagrindinės dantų traukimo komplikacijos yra:

Didelis skausmas, tinimas, kūno temperatūros kilimas – tai normali organizmo reakcija. Po sudėtingo ar operacinio danties rovimo, galimas patinimas.

Didelis kraujavimas – apibrėžiamas kaip kraujavimas, kuris tęsiasi po danties šalinimo dar 6–12 valandų. Ši komplikacija pasitaiko retai ir dažniau vyresnio amžiaus pacientams.

Alveolitas – vienas rimčiausių dantų šalinimo komplikacijų. Dėl nesusiformavusio krešulio alveolėje, po danties ekstrakcijos, pasireiškia maudžiantis skausmas bei diskomforto jausmas. Komplikacija pasireiškia po kelių dienų, atsiradus alveolitui. Ta vieta sunkiai gyja, nemalonus burnos kvapas, stiprus skausmas, plintantis į kaklą ir į ausį. Alveolito gydymas yra paprastas, reikia išvalyti žaizdą, sukelti nedidelį kraujavimą, kad susidarytų krešulys ir iš naujo prižiūrėti tą zoną.

Galimos dantų netekimo priežastys yra įvairios:
1. Dantų ėduonis;
2. Nelaimingas atsitikimas (nulūžta nuo smūgio);
3. Dantį supančių audinių uždegimas (periodontitas);
4. Neišsivystęs dantis (agenezė);
5. Sisteminės ligos;
6. Vaistai, gydymas.

Itin svarbi dantų ligų prevencija ir net nesant nusiskundimų, rekomenduojama profilaktiškai burnos sveikatą pasitikrinti bent kartą per metus, atlikti burnos higieną.

Implantacija – reikalinga, kai:

1. Reikia atkurti vieną dantį;
2. Reikia atkurti kelis dantis;
3. Reikia atkurti viso žandikaulio prarastus dantis.

Siekiant išvengti trūkstamo danties ar dantų sukeltų komplikacijų, rekomenduojama dantų implantacija. Tai ilgalaikė investicija į burnos sveikatą, kurios privalumai – sumažinama likusių dantų apkrova, apsaugomi natūralių dantų audiniai, gretimi dantys bei apsaugomas žandikaulis nuo nykimo. Procedūros metu sukuriama stabili atrama fiksuotiems (nuolatinia) arba nuimamiems dantų pakaitalams tvirtinti. Dantų atkūrimas pacientams grąžina pasitikėjimą savimi, komfortą bei estetinę išvaizdą.

Prarastų dantų funkcijų atkūrimui idealiausias dantų protezavimo rezultatas – dantų implantai. Priešingai nei tiltinis protezas, implantas saugo natūralius dantų audinius ir šalia esančius dantis. Taip pat implanto įsodinimas į kaulą turi mechaninį poveikį kaulo audiniui, kuris palengvina naujo kaulo formavimą. Tiltinis protezas nepakeičia danties funkcijos ir neapsaugo žandikaulio kaulo nuo nykimo.

Dantų implantai pagaminti iš biologiškai žmogaus organizmui suderinamo metalo – titano, kas užtikrina lengvą implanto prigijimą. Titanas pasižymi ypatingu lengvumu, tvirtumu, atsparumu korozijai, ilgaamžiškumu. Taip pat labai svarbu paminėti, kad titanas itin retai sukelia alergines reakcijas bei puikiai priimamas žmogaus organizmui ir suauga su kaulu (osteointegracijos procesas). Į jį integruojama atrama, ant kurios tvirtinamas danties pakaitalas arba kitaip – protezas. Protezams yra naudojama metalo keramika arba cirkonio oksido keramika.

Dantų implantavimas – pažangiausia dantų atkūrimo technologija, tačiau yra tam tikrų rizikos veiksnių, į kuriuos būtina atsižvelgti.

Bendros kontraindikacijos:

1. Paciento amžius. Būtina sąlyga dantų implantacijai yra galutinai susiformavęs žandikaulis. Todėl jaunesniems nei 16–17 m. asmenims, siūloma rinktis kitus dantų atkūrimo būdus;
2. Prasta bendra sveikatos būklė;
3. Sunkus gijimas;
4. Nėštumas;
5. Griežimas dantimis naktį;
6. Rūkymas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, sunkus alkoholizmas;
7. Sunkios ligos (vėžys, AIDS ir kt.)
8. Kitos ligos (širdies bei kraujagyslių ligos bei blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, depresija ir kt.)

Vietinės kontraindikacijos:

1. Bloga kaulų ir dantenų būklė;
2. Nepakankama burnos ir dantų higiena;
3. Nepakankamas kaulo tūris (gali būti rekomenduojamas kaulo priauginimas);
4. Prasta kaulų kokybė (nepakankamas kaulų tankis). Anatominių kliūčių (sinusų ar dantų nervų) buvimas.

Dantų implantacijos planavimui būtina pirminė konsultacija. Pirmojo vizito metu įvertinama žandikaulių klinikinė ir rentgenologinė būklė ir rizikos, gydytojas, susipažinęs su paciento nusiskundimais ir pageidavimais, pasiūlo personalizuotą gydymo planą bei alternatyvas.

Paprastai implantacijos procedūra gali trukti apie 1 valandą, tačiau jei situacija sudėtinga ir reikalingos papildomos gydymo procedūros, danties implantacija užtrunka ilgiau. Visos procedūros laikas taip pat gali priklausyti ir nuo implantuojamų dantų skaičiaus. Pirminės konsultacijos metu gydytojas, įvertinęs paciento būklę, pateikia gydymo planą ir eiga. Kadangi dantų implantacija yra kelių etapų procedūra, pilnos procedūros – nuo metalinės šaknies įsodinimo iki protezavimo – atlikimo laikas priklauso nuo implanto ir žandikaulio sugijimo trukmės. Tai gali trukti apie 3–6 mėn.

Ne, ši procedūra dažniausiai nėra skausminga, nes paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą, lygiai taip pat kaip ir plombuojant.

Po danties implantacijos galite jausti trumpalaikį diskomfortą. Galimas aplinkinių audinių paburkimas, patinimas, aptirpimas, hematomos (kraujosruvos) susidarymas veido odoje, nedidelis kraujavimas. Tačiau įprastai vietos ar skruosto patinimas po danties implantacijos būna nežymus, 2–3 parą po operacijos galima sulaukti didesnio patinimo, kuris su laiku atslūgsta.
Norint sumažinti patinimą bei mėlynių atsiradimą, rekomenduojama dėti šaltą kompresą, kuris dedamas prie skruosto, operuotoje vietoje. Skruostą patariama šaldyti 15 min., po to 15 min. pertrauka. Šią šalčio procedūrą taikti pirmąsias 24 val. Taip pat 3–4 dienas po operacijos rekomenduojama vengti fizinio krūvio, pirčių, baseinų, didelių stresų, nevartoti kraują skystinančių vaistų.
Visą reikalingą, detalią ir žinotiną informaciją suteiks gydytojas, kuris taip pat paskirs priešuždegiminius vaistus vartojimui namuose, skausmui malšinti.
Kaulo augmentacija ar kai implantuojama daugiau implantų, simptomai gali būti intensyvesni.

Dantų implantai yra ilgalaikė investicija į burnos sveikatą. Prigijusio dantų implanto ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo specialisto, kuris atliko implantaciją kompetencijos, bet ir nuo paties paciento gyvenimo būdo, burnos sveikatos priežiūros. Sėkmingai implantavus ir implantui sugijus su kaulu, jis gali tarnauti dešimtmečiais ar visam laikui.

Dantų implantų pagalba niekuomet nevėlu pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas implantais yra mažos rizikos procedūra, todėl gali būti taikomas 70-mečiams ir vyresniems. Šiai procedūrai nėra viršutinės amžiaus ribos, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju, kuris įvertintų bendrą burnos sveikatos būklę ir kitus veiksnius ir atitinkamai galimybes atlikti dantų implantaciją.

Atmetimas dėl titano alergijos yra įmanomas, bet tai pasitaiko neįtikėtinai retai apie 1–2 proc. visų implantacijų. Retai, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kad implantas nesuauga su kaulu. Tokiu atveju burnos chirurgas atlieka pakeitimą ir stebi gijimo procesą.

Taip, dantų implantą galima iš karto įsodinti po danties pašalinimo. Tai vadinama betarpišku implanto įsodinimu, kitaip – vienmomentinė implantacija.

Implantacijos kaina priklauso nuo gydymo apimties, dantų implantų skaičiaus, nuo to ar bus reikalingas paruošiamasis gydymas: kaulo priauginimo procedūra, ortodontinis gydymas ir t.t. Kadangi dantų implantacija dažnai yra kompleksinio gydymo dalis, kaina kiekvienu atveju yra labai individuali. Tikslią implantacijos kainą Jums pateiks gydytojas po gydymo plano sudarymo ir gydymo išlaidų sąmatos sudarymo.
Sužinokite daugiau apie atsiskaitymo už paslaugas galimybes.

Vainikėlis (dantis), kuris dedasi ant implanto, vizualiai visiškai nesiskiria nuo turimų paciento dantų. Laboratorijos technikai pagamina identišką danties pakaitalą ir pritaiko jį prie esamų paciento dantų tiek spalva, dydžiu ir forma.

Rūkymas yra santykinė kontraindikacija. Rūkymas lėtina kraujotaką burnos gleivinėje, dėl ko sunkiai gyja žaizdos, o tai savo ruožtu didina infekcijos patekimo į implantacijos vietą galimybę. Be to, dėl prastos kraujotakos padidėja galimybė, jog implantas neprigis. Rūkymas taip pat gali sutrumpinti implantų gyvavimo ciklą.
Labai rekomenduojama nustoti rūkyti, siekiant užtikrinti gydymo sėkmę. Griežtai draudžiama rūkyti operacijos dieną ir mažiausiai 2–3 savaites po jos.

Po danties implantacijos galimas trumpalaikis diskomfortas burnos srityje. Taip pat aplinkinių audinių paburkimas, patinimas, aptirpimas, hematomos (kraujosruvos) susidarymas veido odoje, nedidelis kraujavimas. Po operacijos ties žaizda uždedamas sterilus tamponėlis, kurį prikandus reikia laikyti apie 30 min. Po operacijos bei kitą dieną gali nežymiai kraujuoti, todėl tamponėlį reikia pakeisti nauju ir vėl laikyti apie 30 min.

Skausmas ir patinimas

Po operacijos galimas nežymus skausmas, maudimas. Jo malšinimui paprastai užtenka paskirtų gydytojo vaistų nuo skausmo („Ibumax“, „Ibuprom“, „Nimesil“ ir kt). Tačiau atkreipkite dėmesį, jog skausmui malšinti „Aspirin“ nėra tinkamas, kadangi jis trikdo kraujo krešėjimą ir gali sukelti kraujavimą.
Operuotos vietos patinimas po danties implantacijos būna nežymus, išskyrus tuos atvejus, kai atliekama kaulo augmentacija ar implantuojama daugiau implantų. Taip pat po operacijos gali atsirasti mėlynės (kraujosruvos) veido odoje. Jos išnyksta per keletą dienų. Maksimalus patinimas būna 2–3 parą po operacijos, paskui atslūgsta. Norint sumažinti patinimą bei mėlynių atsiradimą, rekomenduojama dėti šaltą kompresą. Jis dedamas prie skruosto, operuotoje vietoje. Skruostą šaldyti 15 min., po to – 15 min. pertrauka. Šitą šalčio procedūrą taikytina pirmąsias 24 val. po operacijos.

Temperatūra

Paprastai po nesudėtingos dantų implantacijos kūno temperatūra išlieka normali. Jei operacija buvo ilgesnė ir sudėtingesnė, gali nežymiai pakilti kūno temperatūra (iki 24–48 val. po operacijos). Jei po operacijos jaučiama bloga savijauta, kamuoja aukšta temperatūra, didelis patinimas, skausmas, stiprus kraujavimas ar išlieka anestetikų veikimas bei tirpimas, reikalinga nedelsiant kreiptis į gydytoją ar kliniką.

Burnos higiena

Po operacijos dantis reikia valyti labai atsargiai. Pirmąsias 12 val. operacinės žaizdos nevalyti nereikia, vėliau valymas turi būti itin atsargus, vengiant operuotos vietos ir naudojant minkštą dantų šepetėlį. Dantis valyti su dantų pasta, po valymo kruopščiai, bet atsargiai išskalauti. Skalavima turi būti dažnas, 5–7 kartus per dieną.

Mityba

Dvi valandas po operacijos vengti valgymo, vėliau rinktis minkštą, bet ne karštą maistą ir gėrimus. Nevartoti alkoholio. Gerti daug skysčių. Nevartoti maisto per šiaudelį.

Rūkymas

Rūkymas lėtina kraujotaką, sunkiau gyja žaizdos, padidėja infekcijos patekimo rizika. Dieną prieš ir po operacijos rekomenduojama nerūkyti. Rūkymas gali padidinti dantų implantų neprigijimo tikimybę.

Sportas

Po operacijos rekomenduojama 3–5 dienas vengti didelio fizinio krūvio, karštų vonių, pirčių, saunų, baseinų.

Po operacijos rekomenduojama dvi valandas nevalgyti, nes po nuskausminimo nejusite, kad žalojate liežuvį ar skruostą. Patariama nevartoti karšto maisto, karštų gėrimų, ypatingai kavos ir alkoholio. Po operacijos rekomenduojama valgyti minkštus ir lengvai kramtomus maisto produktus.

Griežtai draudžiama po operacijos rūkyti. Tai gali labai pakenkti žaizdos gijimui ir kaulo susidarymui (rekomenduojama nerūkyti mažiausiai dvi savaites po operacijos arba visai atsisakyti šio žalingo įpročio).

Po sinuso pakėlimo operacijos, kitą dieną galimas kraujavimas iš žaizdos. Jei vis dar negausiai kraujuoja, galima uždėti tamponėlį ant kraujuojančios vietos ir palaikyti apie 30 min., taip sumažinamas kraujavimas.

Maksimalus pooperacinis patinimas formuojasi trečią dieną po operacijos, tai yra normali organizmo reakcija į procedūrą. Tinimo sumažinimui patariama skruostą šaldyti apie 15 min., po to daryti 30 min. pertrauką ir vėl kartoti procedūrą nuo pradžių.

Po operacijos patariama nepūsti nosies, geriau atsikrenkšti, čiaudėti tik atvira burna.

Pirmą dieną po operacijos rekomenduojama dantų nevalyti ir neskalauti burnos. Kitą dieną dantis valyti atsargiai su minkštu dantų šepetėliu, o išsivalius būtinai skalauti burną su profesionaliais skalavimo skysčiais.

Svarbu žinoti, kad po operacijos, nerekomenduojama sportuoti, dirbti pasilenkus, vengti fizinio krūvio, pirčių, baseinų, karštų vonių, nerekomenduojama skristi lėktuvu.

Kraujavimas ir patinimas

Normalu, kad po danties šalinimo yra kraujuojama. Todėl apie 30 min. patariama laikyti sukandus tamponėlį. Seiles visą laiką nurykite ir jokiu būdu jų nespjaudykite. Jeigu išėmus tamponėlį kraujavimas nesiliauja, įdėkite naują tvarstelį ir laikykite jį dar pusvalandį. Pirmą parą rausvos seilės yra visiškai normalu.
Rekomenduojama šaldyti skruostą, pašalinto danties projekcijoje, jog patinimas būtų kuo mažesnis. Skruostą patariama šaldyti 15 min., po to daryti 15 min. pertrauką. Šią šalčio procedūrą taikyti pirmąsias 24 val. po operacijos.

Maistas

Po danties pašalinimo, praėjus nuskausminimui, valgyti galima. Pirmą parą po danties šalinimo rekomenduojama vengti karšto maisto ir karštų gėrimų. Rekomenduojamas minkštas maistas. Kramtymas sveikąja puse. Rekomenduojama gerti daug skysčių.

Rūkymas ir alkoholis

Po danties šalinimo rekomenduojama nerūkyti kuo ilgiau (ypač pirmąsias 48 val.). Karšti dūmai kenkia žaizdai, lėtina gijimo procesą. Taip pat reikėtų vengti alkoholinių gėrimų bent 24 val. po danties šalinimo.

Higiena ir skalavimas

Pirmą parą po danties šalinimo valyti dantų negalima. Po paros laiko galima valyti dantis su šepetėliu ir dantų pasta abiejose burnos pusėse. Tinkama burnos higiena užtikrina gerą ir greitą gijimą.
Atkreipkite dėmesį, kad pirmąją dieną skalauti burną draudžiama, kadangi galima išskalauti krešulį. Kitą dieną galima pradėti skalauti (pavyzdžiui, „Eludril“, „Listerine“) arba druskos tirpalu (0,5 arbat. šaukštelio druskos ir 0,5 stiklinės vandens). Skalauti reikėtų po kiekvieno valgio, kad maistas neužsilaikytų rovimo vietoje ir nesukeltų uždegimo.

Fizinis krūvis

Kelias paras po danties šalinimo rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio, sporto užsiėmimų, pirčių, baseinų. Taip pat pirmą ir antrą dieną po procedūros nesikaitinti saulėje, o šaltuoju metų laiku venkite galimo peršalimo.

Dažniausiai dantų protezavimas laminatėmis reikalingas tada, kai pacientas yra nepatenkintas esama dantų spalva ir forma: Dantų laminatės gali veiksmingai ištaisyti įvairias kosmetines dantų problemas, pvz., nuskilusius ar įtrūkusius dantis, dantis su pastebimais tarpeliais, stipriai išblukusius ar dėmėtus dantis, kurių nepadeda išbalinti balinimo procedūros, taip pat tam tikrais atvejais dantis, kurie yra netaisyklingose padėtyse ar netaisyklingos formos.

Netenkinanti estetinė dantų išvaizda: Jei esate nepatenkinti savo šypsenos išvaizda ir norite pagerinti jos estetinį vaizdą, laminatės gali būti natūraliai atrodantis sprendimas. Jos gali padėti sukurti tolygesnę, simetriškesnę ir patrauklesnę šypseną.

Nedidelės lygiavimo problemos: Laminatės nepakeičia ortodontinio gydymo, kai yra didelių dantų išsidėstymo sutrikimų, tačiau tam tikrais atvejais laminatėmis galima pagerinti šiek tiek kreivų ar netolygiai išsidėsčiusių dantų išvaizdą, nenaudojant breketų ar kitų ortodontinių priemonių.

Patvarus ir ilgalaikis sprendimas: Porcelianinės laminatės yra labai patvarios ir atsparios dėmėms, todėl rezultatai išlieka ilgai. Tinkamai prižiūrimos jos gali tarnauti daugelį metų, todėl yra verta investicija asmenims, ieškantiems ilgalaikio sprendimo.

Dantų laminatės ir estetinis plombavimas yra odontologinės procedūros, naudojamos dantų išvaizdai pagerinti, tačiau jų paskirtis ir metodai skiriasi.
Dantų laminatės: Jos naudojamos dantų estetikai pagerinti, paslepiant tokius trūkumus, kaip dėmės, įtrūkimai, tarpai ir nedideli nelygumai. Tai pagal individualų užsakymą gaminamos laminatės, paprastai pagamintos iš porceliano arba kompozicinės dervos, kurios klijuojamos prie paruošto (nušlifuoto) priekinio dantų paviršiaus, siekiant sukurti patrauklesnę šypseną. Laminatės yra kiek brangesnė, tačiau ilgaamžiškesnė procedūra.

Estetinis plombavimas: Gali pakoreguoti kreivą šypseną, nedailią dantų formą bei nudilusius,dėl karieso ar traumos pažeistus dantis. Pagrindinis skirtumas, jog estetinis plombavimas yra mažiau invazyvi procedūra, kadangi jos metu pašalinami tik pažeistieji danties audiniai. Tačiau plombinės medžiagos patvarumas yra mažesnis nei laminačių. Priklausomai nuo atsakingos priežiūros, estetiniu plombavimu galite džiaugtis 5-8 metus, po to plombas reikia atnaujinti.

Estetika ir natūrali išvaizda: Dantų laminatės suteikia galimybę sukurti gražią ir natūralią dantų išvaizdą. Jie gali būti pagaminti taip, kad atitiktų jūsų natūralių dantų spalvą, formą ir tekstūrą, todėl jie atrodo labai autentiškai.

Patvarumas ir ilgaamžiškumas: Laminatės yra labai tvirtos bei atsparios dėmėms. Tai reiškia, kad laminatės išliks tvarkingos ir patrauklios daug ilgiau, nei plombos.

Greita bei neskausminga: Procedūra yra greita ir neskausminga, daugeliu atvejų užtenka keleto vizitų pas odontologą.

Plataus spektro korekcija: Dantų laminatės gali būti naudojamos koreguoti daugelį kosmetinių trūkumų, įskaitant dantų spalvos, formos, dydžio ir padėties problemas.

Laminatės dantų neištiesina, tačiau jomis padengiant dantų paviršių galima suformuoti tiesių dantų įvaizdį.

Dantų laminavimo procedūros nereikalauja didelio dantų emalio pašalinimo, tai viena iš mažiausiai dantį pažeidžiančių procedūrų. Kai kuriais atvejais gali būti pritvirtintos be jokio dantų paruošimo, tačiau tai priklauso nuo individualios dantų būklės, norimo rezultato ir naudojamos medžiagos.

Dantų laminatės gali tarnauti daugelį metų, jei yra tinkamai prižiūrimos. Tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti jas pakeisti ar atnaujinti dėl įvairių priežasčių ar netinkamų įpročių. Svarbu reguliariai lankytis pas odontologą ir laikytis nurodymų dėl dantų priežiūros, kad išlaikytumėte laminačių ilgaamžiškumą ir geriausią išvaizdą.

Dantų laminavimas yra saugi procedūra, kai atliekama kvalifikuoto ir patyrusio odontologo. Mūsų klinikoje procedūros metu naudojamos saugios, ES sertifikuotos medžiagos, skiriamas ypatingas dėmesys kiekvienam pacientui ir procedūra daroma kruopščiai, tausojant natūralius dantų audinius.

Dantų tiesinimas kapomis ir gydymas breketais yra būdai koreguoti dantų padėtį ir išvaizdą, tačiau jie pasižymi skirtingomis medžiagomis, veikimo principais ir naudojimo metodais.

Dantų tiesinimas kapomis: Tai sistema, kuriai naudojamos specialios permatomos plastikinės kapos, dar vadinamos "aligneriais", kad per laiką palaipsniui dantys būtų perkeliami į norimą padėtį. Kapos yra pagamintos iš specialaus plastiko, kuris yra permatomas ir švelnus, todėl yra beveik nepastebimas.

Breketai: Tradiciniai metaliniai arba keramikiniai breketai yra sistema, kuri yra tvirtinama prie dantų paviršiaus naudojant specialius klijus. Jie sudaryti iš , kurių padėtyje įdedami metaliniai arba keramikiniai lankeliai, kurie ištempia ir koreguoja dantų padėtį. Judėjimo jėgą sukuria vielos lankas, jungiantis breketus.

Taip, didžioji dalis gydymo gali būti atliekama nuotoliniu būdu. Tam galimybes suteikia skaitmeniniai tyrimai. Gydymo pradžioje gyvi apsilankymai būtini vos du kartus: atliekant tyrimus ir atsiimant savo asmeninį dantų tiesinimo kapų komplektą. Konsultuotis su savo ortodontu galite nuotoliniu būdu, o gydytojas vertindamas tyrimus, gali sekti jūsų gydymą bet kurioje pasaulio vietoje.

Prieš pradedant gydymą, visuomet sudaromas ir pacientui detaliai pristatomas 3D gydymo planas su būsimo rezultato vizualizacija. Taigi, galėsite pamatyti, kaip judės Jūsų dantys ir kaip Jūsų šypsena atrodys po gydymo.

Dantų tiesinimo kapomis naudojimas gali būti tinkamas tiek suaugusiems, tiek paaugliams ar vaikams, turintiems visus nuolatinius dantis. Tai yra labai populiarus pasirinkimas tiems, kurie nori tiesinti dantis diskretiškai ir komfortiškai, be tradicinių metalinių breketų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi dantų atvejai yra tinkami gydyti dantų tiesinimo kapomis, todėl prieš pradedant gydymą būtina pasikonsultuoti su gydytoju ortodontu, kad jis galėtų įvertinti jūsų situaciją ir nustatyti tinkamiausią gydymo planą.

Dantų tiesinimo kapos yra skaidrios, todėl aplinkiniai jų beveik nepastebi.

Tiesinimo kapas reikia nešioti ne mažiau kaip 22 val. per parą. Išsiimti kapas reikia valgant, geriant karštus ar dažančius gėrimus.

Paprastai dialekto pakitimus pacientai jaučia tik adaptaciniu laikotarpiu – pirmąsias gydymo savaites. Vėliau jie išnyksta visiškai arba lieka minimalūs.

Dantų tiesinimo kapų priežiūra yra svarbi norint išlaikyti jų švarą, išvaizdą ir efektyvumą gydymo metu:
Prieš valgant ar gerdami karštus gėrimus, visada nuimkite dantų tiesinimo kapas.
Kiekvieną kartą po valgio ar gėrimo išsivalykite dantis dantų šepetėliu bei tarpdančių siūlu.
Valykite dantų tiesinimo kapas reguliariai. Galite naudoti specialius valymo produktus, skirtus dantų tiesinimo kapoms, arba tiesiog valyti šiltu vandeniu ir šepetėliu.
Laikykite kapas saugioje vietoje: Kai nusiimate dantų tiesinimo kapas, laikykite jas saugioje vietoje, kapų dėkle arba dėžutėje.

Nešiojant dantų tiesinimo kapas, gali pasireikšti tam tikri nemalonūs pojūčiai kaip diskomfortas arba skausmas, nežymus šveplavimas ar dantų jautrumas, ypač per pirmąsias kapų dėvėjimo dienas. Šie pojūčiai laikini ir paprastai išnyksta per keletą dienų, kai jūsų burnos ertmė pripranta prie kapų.

Dantų tiesinimas kapomis yra brangesnis gydymo metodas nei gydymas standartiniais metaliniais breketais. Tačiau gydymo kapomis kaina yra panaši į gydymo keramikiniais ar safyriniais breketais ir žemesnė negu dantų tiesinimas liežuviniais breketais. Šį tiesinimo būdą pasirinkę pacientai džiaugiasi komfortu gydymo metu, lengva kapų bei burnos ertmės priežiūra ir gydymo rezultatu.

Gydantis kapomis reikia atvykti tik kontroliniams vizitams, kurie vyksta maždaug kas 6-8 savaites.

Estetinis dantų plombavimas nuo paprasto dantų plombavimo skiriasi tuo, kad plombos yra visiškai nepastebimos. Šiuo būdu plombuoti dantys atrodo kur kas gražiau ir natūraliau nei protezuoti. Be to, estetinis dantų plombavimas ne tik padeda atstatyti tokius dantų defektus kaip pigmentines dėmes, ėduonį, bet ir pakeisti dantų spalvą, formą, išlyginti nelygius dantis. Estetinis dantų plombavimas – tobulos šypsenos garantas, tikras išsigelbėjimas tiems, kurie bijo šypsotis dėl įvairių dantų pažeidimų, ėduonies židinių, nuskeltų, išretėjusių dantų.

Dantims, kurie yra pažeisti ėduonies (karieso);
Pakeitusiems savo natūralią spalvą dantims (pageltusiems, parudavusiems ir pan.);
Nusidėvėjusiems, nutrupėjusiems, nulūžusiems dantims;
Tarpams tarp dantų (diastemoms) šalinti;
Dantų atstatymui po įvairių traumų.

Pažeisti ir negydomi dantys pradeda irti.
Jei pažeisto danties emalis tampa neapsaugotas, stimuliuojami nervų kanalai ir dantis pasidaro jautrus ir skausmingas.
Pažeistų dantų jautrumas neleidžia be skausmo vartoti šalto, karšto, saldaus, rūgštaus maisto ir gėrimų.
Pažeisti ir negydomi dantys yra neatsparūs ir lengvai paveikiami bakterijų, kurios sukelia įvairias ligas.
Neatkurtuose dantų audiniuose daug greičiau vystosi ertmės („skylės”), tampančios dantų skausmų ir ligų priežastimi.

Kiekvieno asmens situacija yra skirtinga, tad prieš gydymą yra būtina gydytojo odontologo konsultacija. Konsultacijos metu yra išklausomi paciento norai ir poreikiai, aptariamos gydymo galimybės, laikas bei kaina. Gydytojas sudaro pacientui tinkamą, personalizuotą gydymo planą.

Keletą dienų po procedūros pasistenkite nevartoti dažančių produktų (raudono vyno, mėlynių, burokėlių ir pan.).
Praėjus 2-4 savaitėms po estetinio plombavimo procedūros, apsilankykite pas gydytoją – odontologą, kad jis patikrintų ir įvertintų dantų būklę, prisitaikymą prie plombavimo medžiagos ir, atsižvelgdamas į Jūsų norus, padarytų reikalingas korekcijas.
Laikykitės elementarių dantų higienos taisyklių: valykite dantis dantų šepetėliu ir dantų pasta, dantų tarpus valykite specialiu siūlu ar tarpdančių šepetėliais.
Nerekomenduojama naudoti kieto dantų šepetėlio, balinančių ir savo sudėtyje turinčių abrazyvinių medžiagų dantų pastų.
Rekomenduojama 2 kartus per metus pasitikrinti dantis pas gydytoją – odontologą ir atlikti poliravimą tų dantų, kuriems buvo atliktas estetinis plombavimas.

Vieno danties estetinis plombavimas trunka apie valandą, tad vizito trukmė priklauso nuo to, kiek dantų yra planuojama plombuoti. Tikslus laikas aptariamas konsultacijos metu, priklausomai nuo dantų skaičiaus ir, ar visi dantys bus plombuojami vieno vizito metu.

Taip, tačiau norint pakeisti spalvą žymiai, rekomenduojama plombuoti tiek dantų, kiek matosi šypsantis ar kalbant.

Estetiniam plombavimui šlifavimo nereikia, tad dantis nėra pažeidžiamas.

Dantų protezavimas rekomenduojamas, kuomet pacientas yra netekęs daugumos arba kelių dantų, esant dideliam kietųjų audinių praradimui ir prastai estetikai dėl karieso pažeidimų ar dantų nudilimų. Taip pat dantų protezavimas rekomenduojamas po endodontinio danties gydymo, nes dėl danties gyvybingumo praradimo didėja tikimybė danties sienelių ar šaknų lūžiams, skilimams.

Dantis mažas, tačiau labai svarbus žmogaus organas, kurio netekimas sutrikdo įvairias organizmo funkcijas – maisto kramtymo sunkumai, galimi virškinimo sutrikimai, ilgainiui pakitusi žmogaus išvaizda, žandikaulio kaulo tirpimo rizika, psichologinės problemos ir kt.
Šiuolaikinės odontologijos pagalba natūraliai atrodantys, neišimami dantys gali būti visiškai atkuriami vos per kelis vizitus.

Tai vienas populiariausių protezavimo būdų pasaulyje. Dantų protezavimas all on 4 yra inovatyvus gydymo metodas, tinkamas daugumą ar visus dantis praradusiems pacientams. Įprastai sriegiami 6–8 implantai, tačiau dėl pažangių technologijų, šis protezavimo būdas suteikia galimybę atkurti viso žandikaulio dantis naudojant tik keturis implantus.

Modernus dantų protezavimas Vilniuje įsikūrusioje mūsų klinikoje yra inovatyvus būdas, kuris leidžia išspręsti net ir sudėtingiausius pacientų atvejus. Žemiau pateikiame pagrindinius dantų protezavimo privalumus:

atkuriama natūraliai atrodanti šypsena;
atstatoma visavertė kramtymo funkcija;
užtikrinamas normalus sąkandis;
užkertamas kelias išvaizdos pokyčiams dėl prarastų dantų;
suteikiama galimybė išvengti žandikaulio deformacijos, žandikaulio kaulo nykimo;
užtikrinama geresnė burnos sveikata;
užtikrinama geresnė pacientų gyvenimo kokybė, grįžta pasitikėjimas savimi.

Protezavimo metodas priklauso nuo danties šaknies būklės. Pagrindinė sąlyga, norint atlikti protezavimą ant nuosavo danties – pakankamai tvirta šaknis. Jeigu šaknies nėra arba gydytojas odontologas nustato, jog ji per silpna, reikalingas implantas arba tiltelis apšlifuojant greta esančius dantis.

Keli trūkstami dantys gali būti atkuriami tiltiniais protezais. Pacientui apšlifuojami atraminiai dantys, ant jų fiksuojamas tiltinis protezas. Tiesa, technologijoms žengiant į priekį vis rečiau tiltai fiksuojami ant nuosavų dantų. Gydytojai odontologai tokiu atveju rekomenduoja verčiau rinktis protezavimą tilteliu ant implantų.

Neišimami dantų protezai nereikalauja išskirtinės dantų priežiūros. Viskas, ko reikia – kruopšti burnos ertmės higiena namuose ir profesionali burnos higiena kas 6-12 mėn.
Išimamus dantų protezus rekomenduojama valyti po kiekvieno valgymo, kad po protezais nesikauptų nešvarumai ir bakterijos. Patogiausia tai padaryti juos išėmus. Protezus būtina tinkamai išvalyti šepetėliu, pasta ir mirkyti specialiame tirpale.

Indikatoriai, kad Jums reikalingas dantų kanalų gydymas, gali skirtis, priklausomai nuo pulpos pažeidimo laipsnio. Esant tokiai problemai, gali būti juntamas:
be priežasties atsirandantis danties skausmas (aštrus arba pulsuojantis);
jautrumas saldiems, karštiems ar šaltiems maisto produktams ir gėrimams;
skausmo priepuoliai (iš pradžių jie būna trumpi, vėliau skausmo priepuoliai ilgėja, o beskausmės pertraukos trumpėja);
tamsios dėmės ant danties emalio;
tuščia danties alveolė;
nemalonus burnos kvapas
Negydomas uždegimas gali sukelti karščiavimą, limfmazgių padidėjimą, taip pat veido patinimą. Siekiant to išvengti, būtina laiku kreiptis į odontologus, kurie padėtų išspręsti Jus kamuojančią problemą.

Dažniausiai endodontiškai galima gydyti visus dantis. Labai retai danties nebegalima išsaugoti, nes danties šaknies kanalai yra nepraeinami. Tačiau naujausi endodontijos mokslo pasiekimai įgalina išsaugoti ir tokius dantis, kuriuos anksčiau būtų galima tik rauti.

lgai negydant uždegimo, danties nervas nekrozuoja. Tokiu atveju dantis yra nebemaitinamas ir tampa nejautrus. Jo viduje lieka bakterijomis ir mikroorganizmais infekuota masė. Negyvas dantis yra patamsėjęs, pilkšvos spalvos. Dažnai jame galima justi arba matyti skylutę, taip pat danties vainikinės dalies irimą, sienelių lūžinėjimą.

Po pilnai atlikto endodontinio gydymo danties paprastai neturėtų skaudėti, nors kelias dienas jis gali būti jautrus. Norint sumažinti diskomfortą, galima vartoti nereceptinius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip paracetamolis arba ibuprofenas. Šiems nepadedant, reikėtų kreiptis į odontologą.

Iki tol, kol gyd. odontologas pilnai neatstatė danties vainiko, nerekomenduotina endodontiškai gydytu dantimi kramtyti ar kąsti. Pilnai neatstatytas dantis yra jautrus lūžiui, todėl nedelsiant po danties kanalų išvalymo ir jų užplombavimo būtina pilnai atstatyti danties vainiką. Gydytojui odontologui atstačius danties vainiką, endodontiškai gydytus dantis prižiūrėkite kaip ir kitus dantis.

Ne, tai visiškai neskausminga. Gydymo pradžioje gydytojas nuskausmina operacinę vietą ir pacientas nejaučia jokio skausmo. Patiriantiems didesnį nerimą dėl visos operacijos eigos, rekomenduojame gydymą atlikti su sedacija.

Įvertinama danties būklė, atliekama rentgeno nuotrauka ir sudaromas gydymo planas.
Pacientui atliekama vietinė nejautra arba pritaikomas stipresnis nuskausminimas. Tai reiškia, kad šalinant dantį nieko nejausite.
Suveikus medikamentams, chirurgai odontologai pašalina aplink dantį esančius audinius, specialiais instrumentais jį išjudina ir pašalina
Galiausiai susiuvamos dantenos. Štai ir viskas – visos procedūros trukmė dažniausiai siekia tik 20 minučių!

Paprastas danties šalinimas vadinamas tuomet, kai dantis jau yra pilnai išdygęs. Operacinis- kai dantis yra pusiau ar visai neišdygęs.

Po procedūros kelias dienas galite jausti nežymų maudimą, patirti nedidelį kraujavimą, patinimą, gali pakilti temperatūra. Tai – normalu, o nemalonūs pojūčiai pranyks netrukus!

Įvykus traumai, netekus danties, diagnozavus šaknies ar danties vainiko lūžį;
Prasidėjus alveolitui;
Atsiradus šaknies cistai, kuri aptinka rentegenograma;
Esant dantenų uždegimui.
Iškilo problemų su dantų protezais;
Netinkamai išdygo dantys;
Reikia šalinti protinį dantį;
Atsirado žandikaulio sąnario disfunkcija.

Retinuoti dantys – tai pilnai susiformavę, bet dėl įvairių priežasčių neišdygę dantys. Po dantenomis likę neišdygę dantys gali sukelti skausmą, infekciją, greta esančių dantų suspaudimą ar sužalojimą.
Nepašalinti retinuoti dantys gali sukelti kur kas rimtesnių sveikatos problemų. Retinuotą dantį supantis maišelis gali prisipildyti skysčių ir peraugti į cistą. Negydoma cista gali ne tik išlenkti žandikaulį bei pakenkti šalia esantiems dantims ir nervams, bet ir išsivystyti į auglį. Šalinti reikia ir dalinai retinuotus, tai yra kreivai išdygusius ir tik dalinai prasikalusius pro dantenas dantis. Kuo anksčiau pasiryšite šalinti retinuotus dantis, tuo operacija bus lengvesnė, o komplikacijos lengvesnės.

Jeigu protinis dantis išdygsta taisyklingai, tinkamoje vietoje ir nesukelia papildomų problemų, jo šalinti nereikia. Visgi, burnos ertmėje suspaustas, netaisyklingai ar nevisiškai išdygęs protinis dantis gali sukelti įvairias odontologines ligas. Taip pat protinių dantų rovimas reikalingas, kai neįmanoma tinkamai suplombuoti karieso pažeisto protinio danties ar jo šaknies kanalų.

Dėl sunkaus ir ilgo protinio danties dygimo virš dantenų susidaro savotiškas „gaubtas“, po kuriuo gali patekti bakterijų ir maisto likučių. „Kapišonas“ paprastai būna raudonos arba šiek tiek melsvos spalvos, apvalios formos. Maisto likučiai ir negyvas epitelis dažnai patenka į dantenų sudarytą „kapišoną“, todėl bakterijos dauginasi ir sukelia uždegimą. Susiformavęs bakterinis apnašas – pirmoji ir svarbiausia priežastis, dėl kurios vystosi lėtinis uždegimas (perikoronitas), kurį būtina nedelsiant gydyti.

Perikoronitas yra lėtinis uždegimas, atsiradęs aplink dygstančio danties audinius. Bakterinis apnašas – tai pagrindinė tokio uždegimo priežastis. Perikoronitas dažniau pasitaiko dygstant protiniams dantims. Taip yra todėl, kad protiniai dantys dygsta jau suaugus, t.y., nustojus augti žandikauliui. Nepilnai išdygusio danties dantenų „kapišonas” – tai vieta, kur formuojasi bakterinis apnašas ir lėtinis uždegimas.

Danties šaknies viršūnės rezekcija reikalinga tuomet, kai kitu būdu neįmanoma pasiekti infekuotos danties šaknies viršūnės. Chirurginės procedūros metu išvalomi infekcijos židiniai, nupjaunama uždegimo apimto danties šaknies viršūnė ir ji užplombuojama.

Alveolitas yra uždegimas, kurį sukelia po danties traukimo prasidėjusi infekcija, kurią sukelia nesusiformavęs arba iškritęs krešulys. Kad to neįvyktų, neretai yra skiriami antibiotikai po danties rovimo.
Alveolitas gali pasireikšti ne iškart, maždaug per 2-3 dienas po danties rovimo procedūros. Jaučiamas vidutinio stiprumo skausmas, tvinkčiojimas toje vietoje, kur buvo išrautas dantis, iš burnos sklinda blogas kvapas. Kai krešulys nesusiformuoja arba tiesiog išnyksta 2-4 dienų laikotarpyje, infekcija išplinta į alveolę, kur ir yra sukeliamas alveolitas.

Tai dantenų uždegimas, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai. Pagrindinė šios ligos priežastis – bakterinis apnašas. Tačiau dantenų uždegimo atsiradimą gali lemti ir bendrosios priežastys:

nevisavertė mityba (ypač vitamino C trūkumas),
kraujo ligos (leukemija),
endokrininės sistemos sutrikimai (brendimo, nėštumo periodu, sergant cukriniu diabetu),
kai kurių medikamentų vartojimas.

Pirminė dantenų uždegimo priežastis – bakterijos. Norint išvengti dantenų uždegimo labai svarbu laikytis tinkamos burnos higienos, reguliariai lankytis pas burnos higienos specialistą, rinktis tinkamą dantų pastą.

Nuo liežuvio pasaitėlio ilgio ir formos priklauso gebėjimas taisyklingai ištarti garsus. Normalus liežuvio pasaitėlis būna pakankamo ilgio ir netrukdo iškišti liežuvio ar pakelti liežuvio galą paliečiant gomurį.
Trumpas liežuvio pasaitėlis trukdo tinkamai kalbėti, o kūdikiams tinkamai maitintis. Dėl trumpo liežuvio pasaitėlio gali išsivystyti tarpas tarp apatinių priekinių dantų.
Trumpas lūpos pasaitėlis pastebimas pradėjus augti pieniniams dantims. Dėl trumpo lūpos pasaitėlio išsivysto tarpas tarp viršutinių priekinių dantų.

Dantų jautrumas, ypač karštiems ir šaltiems maisto produktams, gėrimams;
nuolatinis dantų skausmas kramtant ir ramybės būsenoje;
patamsėjęs dantis;
duobutė arba tuščia ertmė dantyje;
nusidėvėjusios jau turimos dantų plombos.

Dantų plombavimas yra būtinas, kai dantyje dėl karieso atsiranda kariozinė ertmė – skylutė. Ją išvalius yra užpildoma plombinė medžiaga, atkuriama funkcionali danties forma ir sugrąžinamas estetinis vaizdas. Laiku neužplombavus danties, kariozinė ertmė didėja ir yra pradedamas jausti skausmas, o uždelsus per ilgai – gali tekti dantį išrauti.

Įvertinus paciento dantų būklę, pradedamas gydymas. Pirmiausia pritaikoma vietinė nejautra, kurios dėka gydymo metu nejaučiamas skausmas ir kiti nemalonūs pojūčiai.
Suveikus nuskausminimui, atveriama kariozinė ertmė ir specialių instrumentų pagalba išvalomi ėduonies pažeisti danties audiniai. Galiausiai ertmė dezinfekuojama ir hermetiškai izoliuojama kokybiška plombine medžiaga. Gydymo metu dantis tausojamas, išsaugomas danties gyvybingumas, estetika ir funkcionalumas.

Priklausomai nuo esamos situacijos, vieno danties plombavimas gali užtrukti nuo 30 min. iki 2 val.

Dantų plombavimas paprastai nėra skausmingas. Šiuolaikiniai nuskausminimo metodai leidžia užtikrinti, kad pacientas procedūros metu nejaustų jokio diskomforto.
Kai kurie pacientai gali jausti nedidelį diskomfortą ar jautrumą nuskausminamųjų injekcijos metu. Pradėjus veikti nuskausminamiesiems, dantis ir aplinkinė sritis turėtų būti visiškai nejautrūs, o ėduonies pažeistų danties audinių šalinimo ir plombos dėjimo procesas – neskausmingas.

Plombas reikia prižiūrėti taip pat, kaip ir savo natūralius dantis. Dantis reikėtų valyti bent du kartus per dieną (ryte ir vakare), taip pat naudoti tarpdančių siūlą arba tarpdančių šepetėlį.

Po danties plombavimo rekomenduojama nevalgyti bent 2 valandas (arba kol praeis nejautros sukeltas veido tirpimas).

Dantų plombavimo kaina dažniausiai priklauso nuo plombos medžiagos bei gydymo ertmės dydžio.

Vidutiniškai plombos tarnauja nuo 5 iki 10 metų. Tačiau tinkamai prižiūrint dantis, jos gali išlaikyti net ir 15 metų ar ilgiau.

Svarbu turėti omenyje, kad plombos ilgaamžiškumui įtakos taip pat turi:
sveika mityba ir gyvenimo būdas;
ėduonis ir dantenų ligos, pavyzdžiui, gingivitas;
dantų traumos;
griežimas dantimis.

Profesionali burnos higiena - efektyvi profilaktinė priemonė, padedanti palaikyti arba pagerinti burnos sveikatą, išvengti dantų ir burnos ertmės problemų, o kartais net ir gydymo.
Su seilėmis sąveikaujančios minkštos, baltos spalvos apnašos ilgainiui sukietėja ir tampa dantų akmenimis, kurie kaupiasi palei dantenas ir jas neigiamai veikia. Dėl susiformavusių akmenų dantenos gali parausti, tapti jautrios, kraujuoti. Ilgą laiką nevalant akmenų, prasideda dantenų nykimo procesas, kuris gali peraugti į dantį supančio kaulo nykimą, todėl kyla rizika netekti danties. Dantų akmenis gali pašalinti tik burnos higienistas.

Pirmiausia higienistas įvertina paciento burnoje esančių audinių būklę. Akmenys šalinami naudojant ultragarsinį skalerį ir rankinius periodontologinius instrumentus (kiuretes).
Pigmentinės apnašos, susidariusios nuo rūkymo, kavos, arbatos ar kitų dažančių medžiagų, nupoliruojamos naudojant oro abrazijos („Air-flow“) technologiją. Ji paremta stipria oro, vandens ir sodos miltelių srove, kuri greitai, kruopščiai ir neskausmingai pašalina ant dantų paviršiaus susikaupusias apnašas.
Pašalinus visas dantų apnašas, akmenis bei pigmentines dėmes, dantys yra nupoliruojami specialia pasta, šepetėliais ir polyrais.

Procedūros trukmė priklauso nuo burnos ertmės būklės, susikaupusių apnašų ir akmenų kiekio. Kuomet burnos ertmės būklė yra gera, profesionali burnos higiena trunka iki valandos. Jei būklė suknesnė, procedūra gali trukti ir iki 1.5val.

Rekomenduojama procedūrą atlikti bent 1-2 kartus per metus. Procedūrų dažnis priklauso nuo burnos ertmės būklės, akmenų kaupimosi intensyvumo, bei paciento skiriamo laiko bei dėmesio dantų priežiūrai. Jeigu akmenys ar pigmentinis apnašas kaupiasi greičiau (tam gali turėti įtakos rūkymas ar dažnas dažančių maisto produktų vartojimas), arba sergama periodonto ligomis, dantų higieną patariama atlikti dažniau.

Taip. Kelias dienas po profesionalios burnos higienos gali būti juntami nemalonūs pojūčiai, tokie kaip dantenų kraujavimas, skausmas, dantų jautrumas šalčiui ir karščiui. Tai laikina ir pojūčiai paprastai praeina po poros dienų. Jei šie pojūčiai tęsiasi ilgiau, kreipkitės į gydytoją odontologą.

Valgyti ir gerti vandenį galima praėjus 1val. Po procedūros. Pirmą parą negalima vartoti dažančių maisto produktų (kavos, arbatos, raudono vyno, šokolado, limonadų ir kt.) bei rekomenduojama nerūkyti.

Dažniausiai ši procedūra nėra skausminga. Jeigu paciento dantys ar dantenos yra jautresni, procedūra gali būti ne visai maloni. Pageidaujant specialistas gali atlikti nuskausminimą.

Taip, procedūra yra atliekama ir mažiausiems pacientams, kurių dantys jau yra išdygę. Ši procedūra vaikams tokia pat svarbi kaip ir suaugusiems, tad rekomenduojama nuo mažens vaikus mokyti tinkamos burnos higienos, formuoti gerus įpročius ir procedūrą atlikti reguliariai.

Pirmiausia higienistas įvertina paciento burnoje esančių audinių būklę. Akmenys šalinami naudojant ultragarsinį skalerį ir rankinius periodontologinius instrumentus (kiuretes).
Pigmentinės apnašos, susidariusios nuo rūkymo, kavos, arbatos ar kitų dažančių medžiagų, nupoliruojamos naudojant oro abrazijos („Air-flow“) technologiją. Ji paremta stipria oro, vandens ir valančių miltelių (sodos, glicino ar eritritolio) srove, kuri greitai, kruopščiai ir neskausmingai pašalina ant dantų paviršiaus susikaupusias apnašas.
Pašalinus visas dantų apnašas, akmenis bei pigmentines dėmes, dantys yra nupoliruojami specialia pasta, šepetėliais ir polyrais.

Procedūros trukmė priklauso nuo burnos ertmės būklės, susikaupusių apnašų ir akmenų kiekio. Kuomet burnos ertmės būklė yra gera, profesionali burnos higiena trunka iki valandos. Jei būklė suknesnė, procedūra gali trukti ir iki 1,5 val. arba gali būti atliekama kelių vizitų metu.

Rekomenduojama procedūrą atlikti bent 1-2 kartus per metus. Procedūrų dažnis priklauso nuo burnos ertmės būklės, akmenų kaupimosi intensyvumo, bei paciento skiriamo laiko bei dėmesio dantų priežiūrai. Jeigu akmenys ar pigmentinis apnašas kaupiasi greičiau (tam gali turėti įtakos rūkymas ar dažnas dažančių maisto produktų vartojimas), arba sergama periodonto ligomis, dantų higieną patariama atlikti dažniau.
Taip pat dažnesnė profesionali burnos higiena rekomenduojama ortodontiškai gydomiems pacientams - ortodontiniai aparatai apsunkina kokybišką asmeninę burnos higienos priežiūrą, todėl, siekiant išvengti dantų gedimų ar dantentų ligų, rekomenduojama profesionalią burnos higieną atlikti kartą per 3-4 mėn.

Taip. Kelias dienas po profesionalios burnos higienos gali būti juntami nemalonūs pojūčiai, tokie kaip dantenų kraujavimas, skausmas, dantų jautrumas šalčiui ir karščiui. Tai laikina ir pojūčiai paprastai praeina po poros dienų. Jei šie pojūčiai tęsiasi ilgiau, kreipkitės į gydytoją odontologą.

Valgyti ir gerti vandenį galima praėjus 1 val. po procedūros. Pirmą parą rekomenduojama nevartoti dažančių maisto produktų (kavos, arbatos, raudono vyno, šokolado, limonadų ir kt.) bei nerūkyti.

Dažniausiai ši procedūra nėra skausminga. Jeigu paciento dantys ar dantenos yra jautresni, procedūra gali būti ne visai maloni. Pageidaujant specialistas gali atlikti nuskausminimą.

Taip, procedūra yra atliekama ir mažiausiems pacientams, kurių dantys jau yra išdygę. Ši procedūra vaikams tokia pat svarbi kaip ir suaugusiems, tad rekomenduojama nuo mažens vaikus mokyti tinkamos burnos higienos, formuoti gerus įpročius ir procedūrą atlikti reguliariai.

Tai efektyvi profilaktinė priemonė, padedanti palaikyti arba pagerinti paciento burnos sveikatą, išvengti dantų ir burnos ertmės problemų, o kartais net ir gydymo.
Su seilėmis sąveikaujančios minkštos, baltos spalvos apnašos ilgainiui sukietėja ir tampa dantų akmenimis, kurie kaupiasi palei dantenas ir jas neigiamai veikia. Dėl susiformavusių akmenų dantenos gali parausti, tapti jautrios, kraujuoti. Ilgą laiką nevalant akmenų, prasideda dantenų nykimo procesas, kuris gali peraugti į dantį supančio kaulo nykimą, todėl kyla rizika netekti danties. Dantų akmenis gali pašalinti tik burnos higienistas.

Pirmiausia reikia įvertinti burnos būklę - jeigu yra dantų uždegimas, kariesas, nekokybiškos plombos ar negydyti danties kanalai, dantų balinimą patariama atidėti, iki bus baigtas reikalingas gydymas. Taip pat balinimas netinkamas žmonėms, turintiems labai jautrius dantis, esant alergijai vandenilio peroksidui, nėščioms bei maitinančioms moterims ir vaikams iki 18 metų.
Visais atvejais, prieš balinant dantis būtina pasikonsultuoti su dantų balinimą atliekančiu burnos higienistu ar gydytoju odontologu.

Pagal dantų balinimo sistemos gamintojo protokolą ir nurodymus atliekamas dantų balinimas yra saugi kosmetinės odontologijos procedūra. Dantų balinimo konsultacijos metu parenkama pacientui tinkamiausias bei saugiausias dantų balinimo būdas, priklausomai nuo paciento lūkesčių ir burnos bei dantų būklės.

Konsultacijos metu apžiūrima ir įvertinama dantų ir burnos ertmės būklė, aptariami paciento lūkesčiai bei supažindinama su balinimo procesu.
Atliekant dantų balinimą, pirmiausia dantenos padengiamos specialia apsaugine medžiaga. Tuomet ant dantų tepama balinimo medžiaga. Balinimo gelis, veikiamas mėlynos šviesos lazerio spindulio, aktyvuoja dantyje esantį deguonį, kuris išvalo ne tik danties paviršių, bet ir šlakus iš vidinės danties struktūros (iš dentino kanalėlių), susikaupusius nuo dažančio maisto, gėrimų arba antibiotikų vartojimo.
Po kabinetinio dantų balinimo rekomenduojama 72 val. "balta" dieta, kurios metu rekomenduojama vartoti tik nedažančius maisto produktus, negerti kavos, vyno, nerūkyti.

Balinant dantis daugeliui pacientų pasiekiami įtin geri rezultatai, tačiau galutinis kiekvieno paciento rezultatas priklauso nuo daugelio faktorių: danties struktūros, emalio storio, įgimto dantų atspalvio, amžiaus, asmeninių burnos higienos įpročių ir kt. Svarbu suprasti, jog kiekvieno žmogaus dantų išbalimo riba yra individuali.

Tai, kiek laiko išlieka procedūros rezultatas labiausiai priklauso nuo burnos higienos, mitybos, žalingų įpročių.

72 valandas (3 paras) po dantų balinimo procedūros rekomenduojama "balta dieta" - patariama negerti kavos, arbatos, spalvotų gazuotų gėrimų, alaus, raudono vyno ir nevartoti dažančių maisto produktų, nerūkyti.
Taip pat rekomenduojama vengti spalvotos dantų pastos bei kitų spalvotų burnos priežiūros priemonių.

Pirmiausia reikia įvertinti burnos būklę - jeigu yra dantų uždegimas, kariesas, nekokybiškos plombos ar negydyti danties kanalai, dantų balinimą patariama atidėti, iki kol bus išgydytos šios ligos. Taip pat balinimas netinkamas žmonėms, turintiems labai jautrius dantis, esant alergijai vandenilio peroksidui, nėščioms bei maitinančioms moterims ir vaikams iki 18 metų. Todėl rekomenduojame prieš balinant dantis, pasikonsultuoti su savo gydytoju odontologu.

Kreivi dantys nėra tik estetinė problema. Kreivus dantis sunkiau prižiūrėti, todėl lengviau kaupiasi apnašos, didėja karieso bei periodonto ligų rizika; ateityje gali grėsti vieno ar kelių dantų netekimas. Netaisyklingas sąkandis gali sukelti patologinį dantų dilimą. Netaisyklingas sąkandis gali turėti didelės įtakos kitų sveikatos sutrikimų atsiradimui - galvos, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario skausmų išsivystymui bei kvėpavimo problemoms. Taip pat gali būti apsunkintas kramtymas, kalbėjimas, padidinta karieso susidarymo bei periodonto ligų rizika.

Ortodontinis gydymas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų, priklausomai nuo kiekvieno paciento unikalių poreikių ir gydymo sudėtingumo. Gydymas gali užtrukti ilgiau nei numatyta, jei pacientas neatvyksta į pakartotinę apžiūrą ir nesilaiko gydytojo nurodymų.

Rekomenduotina pirmąjai ortodonto konsultacijai užsirašyti nuo 7 – 8 metų amžiaus. Tai padės nustatyti ankstyvus problemų požymius ir pradėti gydymą, jei jis reikalingas.

Dantų tiesinimas nėra skausmingas. Diskomfortas gali būti jaučiamas pirmomis gydymo dienomis, kada organizmas adaptuojasi ir burnos ertmė pratinasi prie svetimkūnio. Šie pojūčiai laikini ir paprastai išnyksta per keletą dienų.

Ortodontinės kapos – tai skaidrios, visą dantų lanką dengiančios kapos, panašios į dantų balinimo kapas. Esminis jų pranašumas prieš įprastą dantų tiesinimą breketų sistemomis – estetika ir komfortas. Jos kone visai nepastebimos, o esant poreikiui (iki 2 val. per parą) gali būti išimamos. Lengviau prižiūrimos, nėra diskomforto valgant, puikiai tinka keliaujantiems.

Siekiant užtikrinti sklandų gydymą breketais ir kad būtų pasiekti geriausi rezultatai, apžiūrai ir korekcijoms pas gydytoją ortodontą reikia atvykti kas 7-8 savaites.

Pasirinkus dantų tiesinimą kapomis, priklausomai nuo situacijos, kartais užteks vos 5–6 vizitų odontologijos klinikoje. Puikiai tinka keliaujantiems ar užsienyje gyvenantiems asmenims, kadangi gydymo metu vizitai yra reti.

Nešiojant tiesinimo kapas yra labai svarbu palaikyti gerą burnos higieną, kad išvengtumėte tokių sveikatos problemų kaip ėduonis, dantenų ligos ir blogo burnos kvapo.
Išimkite kapas prieš valgant ar geriant.
Po kiekvieno valgio ar užkandžiavimo, prieš įdėdami kapas, kruopščiai išsivalykite dantis.
Kasdien naudokite dantų siūlą
Reguliariai valykite kapas
Kuomet nenešiojate kapų - jas laikykite specialiame dėkle, kad apsaugotumėte nuo pažeidimų ir bakterijų.
Laikykitės visų gydytojo ortodonto paskirtų nurodymų
Reguliariai lankykitės pas gydytoją, kad užtikrintumėte, jog gydymas vyksta pagal planą.

Apie problemas pirmiausia įspėja kraujuojančios, paburkusios, jautrios dantenos, galimas nemalonus burnos kvapas. Tačiau dažnai pacientai linkę uždelsti, tad ligos diagnozuojamos jau gerokai pažengusios. Kreiptis į gydytoją periodontologą reikėtų pastebėjus tokius simptomus kaip:

dantenų kraujavimą valantis dantis;
dantenų paburkimą;
pakitusią dantenų spalvą;
prastą burnos kvapą;
dantų paslankumą (klibėjimą);
dantenų pūliavimą;
dantų padėties pokyčiai;
žaizdelės ar dariniai burnos gleivinėje

Pagrindiniai periodonto audinių susirgimai yra gingivitas ir periodontitas.
Gingivitas – pirmoji periodonto audinių uždegimo stadija, apimanti dantenas. Jos ima kraujuoti, tampa jautrios, galimas dantenų patinimas ,paburkimas. Gingivitas dažniausiai išgydomas greitai, laiku pritaikius efektyvų nechirurginį gydymą.
Periodontitas – laiku nepastebėtas gingivitas komplikuojasi, bakterijos skverbiasi į gilesnius audinius. Taip kyla periodontitas – pavojingas uždegimas, apimantis net žandikaulio kaulą. Prasidėjus periodontitui, kyla pūlingi procesai, atsiranda dantų paslankumas, šie ima klibėti, kamuoja nemalonus burnos kvapas. Deja, periodontitas yra viena dažniausių dantų praradimo priežasčių.

Pati periodontito liga nėra paveldima, tačiau gali būti paveldimas polinkis. Tokiu atveju, laikantis netinkamos burnos higienos galima susirgti sunkesnės stadijos, greičiau besivystančia periodonto liga.

Visų pirma, gydytojas periodontologas įvertina paciento burnos būklę ir nustato diagnozę. Tuomet jis sudaro individualų gydymo planą, paaiškina ligos priežastis ir pasekmes. Esant poreikiui, periodontologas gali nukreipti pacientą kitų specialistų, pavyzdžiui, odontologo-ortopedo, endodontologo, burnos chirurgo, konsultacijoms.

Periodontito gydymas priklauso nuo ligos pažangumo ir gali būti suskirstytas į kelis lygius:

1 - Nechirurginis gydymas - jei susirgimas pastebimas anksti, paprastai užtenka burnos higienos procedūros, kurios metu išvalomos apnašos po dantenomis.

2 - Chirurginis gydymas - kai periodontitas labai pažengęs, pažeisti gilieji audiniai, žandikaulio kaulas, reikia chirurginės intervencijos. Šalinami giliai po dantenomis esantys akmenys, infekcijos pažeisti audiniai.

3 - Palaikomasis gydymas - audiniai supantys dantį (periodontas) po gydymo turi išlikti tvarkingi, be akmenų ir apnašų. Tai gali padėti užtikrinti tik nuolatinė taisyklinga burnos priežiūra ir reguliariai atliekama profesionali burnos higiena.

Negydomas periodontitas progresuoja ir išsivysto sunkus periodontitas, kuris gali sukelti:
Savaiminį dantų netekimą;
Pasunkėjusį kramtymą;
Pablogėjusią veido estetiką, pasikeitusį veido kontūrą, įkritusius žandus;
Sisteminių ligų riziką ar jų eigos pasunkėjimą.

Norint išvengti periodonto ligų, rekomenduojama:

Taisyklinga burnos higiena - du kartus per diena valomi dantys šepetėliu ir pasta, naudoti tarpdančių siūlą, šepetėlį arba vandens irigatorių.

1-2 kartus per metus atlikti profesionalią burnos higieną (arba pagal gydytojo paskirtas rekomendacijas).

Nepamirškite, kad žalingi įpročiai (rūkymas) bei saldūs maisto produktai skatina apnašų kaupimąsi ir akmenų susidarymą.

Jeigu pastebėjote pirmuosius periodonto ligų simptomus: dantenų jautrumą ir kraujavimą, gilias kišenes tarp dantų ir dantenų, nedelskite ir kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

Vienas pagrindinių griežimo dantimis „kaltininkų“ – patiriamas stresas. Jeigu susikaupusia psichologine įtampa neatsikratoma, ji apie save praneša naktį, o tam tikrais atvejais – ir dieną, pasireiškiančiu bruksizmu.
Šią būklę taip pat sukelia fizinės priežastys: netinkama dantų padėtis, netaisyklingas sąkandis, neurologinės ligos, kramtomųjų raumenų įtampa.

Apie bruksizmą dažniausiai įspėja fiziniai pokyčiai: padidėjęs dantų jautrumas, skausmas žandikaulio ar galvos srityje, pastebimai nusidėvėję, formą ir spalvą praradę dantys, sužemėjęs sąkandis.

Bruksizmas pacientams sukelia nemalonių pasekmių: dantų, žandikaulio, veido srities, o taip pat ir kaklo, nugaros skausmus. Dantys dėvisi - dyla jų paviršiai, žemėja sąkandis, keičiasi dantų forma, atsiranda įskilimų. Nukenčia ne tik šypsenos estetika, bet kyla ėduonies, dantenų pažeidimų ir kitų ligų rizika. Nesprendžiant šių bėdų, dantis galima apskritai prarasti.

Sukandiminės kapos – tai viena veiksmingiausių priemonių, siekiant kovoti su bruksizmu ir jo padariniais. Kapos gaminamos individualiai kiekvienam pacientui ir dėvimos nakties metu, kai pasireiškia bruksizmas. Kapos apsaugo dantis nuo kontaktavimo tarpusavyje ir leidžia išvengti pažeidimų.
Kineziterapija – jeigu griežimą dantimis sukelia raumenų įtampa, ji malšinama atliekant specialisto parinktus veido pratimus, mankštas.
Ortodontinis gydymas – kartais bruksizmą sukelia netaisyklinga dantų padėtis ar sąkandis. Tokiu atveju problemą išsprendžia ortodontinis gydymas.
Kompleksinis gydymas – dažnai prireikia derinti skirtingus gydymo metodus, paciento sveikata rūpinasi skirtingų sričių specialistų komanda.

Apskritai sukandiminės kapos laikomos viena veiksmingiausių priemonių, padedančia užkirsti kelią dantų nusidėvėjimui ir pažeidimams dėl bruksizmo. Tačiau jų veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip bruksizmo sunkumas ir tai, kaip laikomasi nurodymų dėvėti kapas. Labai svarbu laikytis savo odontologo rekomendacijų dėl burnos apsaugos parinkimo, pritaikymo ir naudojimo, kad jos veiksmingumas apsaugant dantis nuo bruksizmo padarinių būtų kuo didesnis.

Taip, jei įtariate, kad griežiate dantimis, patartina kreiptis profesionalios pagalbos į odontologą ar sveikatos priežiūros specialistą. Bruksizmas, arba dantų griežimas, gali sukelti įvairių dantų problemų ir diskomfortą, todėl labai svarbu jį nedelsiant spręsti.