Burnos chirurgija

Kaulo priauginimas – tai burnos chirurginė procedūra, kurios tikslas yra atkurti ar padidinti žandikaulio kaulinio audinio kiekį tose vietose, kur jis buvo prarastas. Dažniausiai ši procedūra reikalinga prieš atliekant dantų implantaciją, kai natūralus kaulo kiekis tampa nepakankamas tinkamai implanto fiksacijai. Kaulo priauginimas leidžia užtikrinti tvirtą pagrindą implantams ir padeda išvengti komplikacijų ateityje.

Kaulo priauginimo procedūros eiga:

1. Prieš atliekant kaulo priauginimą, gydytojas atlieka išsamų tyrimą, kad įvertintų žandikaulio kaulo būklę. 

2. Procedūra atliekama po vietinės nejautros. Chirurgas pašalina pažeistus audinius ir, priklausomai nuo situacijos, įdeda kaulo pakaitalus (pvz., dirbtinius kaulus, nuosavą paciento kaulą arba donoro kaulą), kurie padeda regeneruoti kaulinį audinį. Kartais naudojamos specialios membranos, kurios apsaugo regeneruojantį audinį nuo aplinkinių audinių ir užtikrina tinkamą kaulo augimą.

3. Po procedūros pacientui reikalingas poilsis, o gijimo laikotarpis trunka nuo 4 iki 6 mėnesių. Per šį laikotarpį kaulas regeneruojasi. Gydymo metu pacientas turi laikytis gydytojo nurodymų, kad užtikrintų optimalų gijimą.

4. Kai kaulas yra pakankamai stiprus, atliekama dantų implantacija. Į prigijusį kaulą dedamas dantų implantas, kuris vėliau tarnauja kaip stabilus pagrindas protezui.

Sinuso dugno pakėlimo operacija (sinusų liftas) – tai burnos chirurginė procedūra, padedanti padidinti žandikaulio kaulą viršutinėje dalyje, kai jis nepakankamas dantų implantams. Dažniausiai atliekama, kai sinusai išsiplėtę arba po ilgalaikio dantų praradimo, kuomet kaulo tūris sumažėja.

Procedūros eiga:
Po vietinės nejautros chirurgas atidaro danteną, pasiekia sinusą ir pakelia jo dugną. Tada įdedama kaulo pakaitalų (nuosavo paciento, dirbtinio arba donorų kaulo), kuris skatina kaulo augimą ir stiprina žandikaulį. Gijimo laikotarpis trunka apie 4–6 mėnesius, po kurio atliekama dantų implantacija.

Sinuso dugno pakėlimo operacija reikalinga, kai:

• Dėl kaulo praradimo žandikaulio viršutinėje dalyje trūksta pakankamai kaulo dantų implantams.
• Sinusai išsiplėtę, todėl reikia padidinti kaulo tūrį.

Šypsantis labai svarbi graži dantų forma ir dantų linija. Jei šypsena - meno kūrinys, tai dantys - „paveikslas“, o dantenos - to paveikslo „rėmai“. Mūsų klinikoje atliekama unikali lūpos ir liežuvio pasaitėlio plastika lazeriu.
Lūpos, liežuvio pasaitėlių plastika labai dažnai atliekama vaikams. Pasaitai turi įtakos kalbos, žandikaulio formavimuisi, dantų padėčiai. Vėlesniame amžiuje, jei laiku nebuvo atlikta plastika, gali prasidėti kaulo tirpimas, dantenų nykimas, apsinuoginti dantų kakleliai.

Lazerio spindulys turi gydomąjį ir profilaktinį poveikį. Jis efektyviai naikina mikroorganizmus, apsaugo nuo infekcijos, skatina audinių regeneraciją, žaizdų gyjimą, stabdo randų susidarymą.

Procedūra neskausminga, atliekama vietinėje nejautroje. Procedūros metu ir po jos žaizda nekraujuoja, nereikia siūlų, tvarsčių. 

Lopo operacija - tai chirurginis periodontito (kitaip paradontozės) gydymas, kurio metu yra atskiriamos dantenos nuo dantų šaknų, suformuojant dantenų „lopą“. Siekiant išvengti dantų netekimo, yra atliekama lopo operacija. Pašalinamas uždegiminių dantenų perteklius. Rezultate sumažėja dantenų gylis, ir atsiranda galimybė užlaikyti švarias dantenų kišenes.

Atliekant lopo operaciją, taikoma vietinė nejautra. Tačiau gali būti taikoma ir vietinė nejautra su sustiprintu nuskausminimu. Operacijos eigoje atliekami maži įpjovimai dantenose, kad būtų galima apnuoginti dantų šaknis ir kaulą. Kruopščiai išvalomos granuliacijos, ištiriamas kaulas. Kartais reikia atlikti kaulo formavimą, naudoti kaulo pakaitalus, kad suformuoti reikiamą kaulo ir dantenų formą. Viską atlikus, dantenos yra susiuvamos, užtikrinant tinkamą gyjimą.

Danties šaknies viršūnės rezekcijos esmė panaši į hemisekciją. Esminis skirtumas tas, kad rezekcija gali būti taikoma, tik esant židiniams ant šaknų viršūnių. Praktikoje nėra dažnai naudojama, nes turi ribotas indikacijas (aplinkybes), kurioms esant galima taikyti šį metodą. Be to, po šio gydymo išlieka nemaža tikimybė, kad po operacijos infekcija vėl recidyvuos (atsinaujins).

Gydant šiuo metodu, yra prapjaunama gleivinė ir prieinama iki kaulo ties ta vieta, kur yra židinys. Padarius nedidelį langelį kaule, išimamas židinys su kapsule, nupjaunama nedidelė šaknies viršūnės dalis, o pati šaknis uždengiama infekcijai nepralaidžia medžiaga, žaizda susiuvama. Paprastai ši procedūra nesunkiai pacientų toleruojama, ir pooperacinis periodas būna neskausmingas. Šaknies viršūnės rezekcija atliekama tiek krūminių, tiek kaplių dantų srityse.

Hemisekcija ir amputacija taikoma krūminiams dantims, kurie yra daugiašakniai. Pasitaiko tokios situacijos, kada dantis atrodo dar neblogai ir galėtų pakankamai ilgai tarnauti, tačiau viena kuri nors šaknis turi infekcijos židinį, kuris yra nepagydomas. Šaknis skilusi ar dėl periodontito negrįžtamai pažeista. Priklausomai nuo esamos situacijos yra šalinama dalis šaknies arba viena pilna šaknis, paliekant kitas sveikas. Pilnai sugijus žaizdai, toks dantis dažniausiai protezuojamas kaip pavienis, arba jungiamas prie gretutinių dantų.

Retinuoti dantys – tai pilnai susiformavę, bet dėl įvairių priežasčių neišdygę dantys. Dažniausiai retinuoti būna 8 - ieti protiniai dantys. Taip pat neišdygti gali viršutiniai iltiniai, apatiniai prieškrūminiai ir virškomplektiniai dantys.

Yra išskiriami keli retencijos laipsniai:

• pilna retencija, kai dantį pilnai dengia kaulas ar gleivinė;
• dalinė retencija, kai dalis danties yra matoma. 

Pilnai retinuoti dantys dažnai nesukelia jokių skundų ir nustatomi atsitiktinai, atlikus rentgenogramą. Tačiau kartais apie retinuotą dantį gali susidaryti cistos, kurios tirpdo aplinkinį kaulą, o joms supūliavus gali vystytis osteomielitas, pūlynai. Dalinai retinuoti dantys susisiekia su burnos ertme, todėl dažniau gali sukelti įvairius skundus. Aplink juos esančiose dantenų kišenėse kaupiasi mikrobinis apnašas, kurį sunku pašalinti. Todėl yra palankios sąlygos vystytis ėduoniui, taip pat dantenų ir periodonto uždegimui. Dažnai pažeidimai apima ne tik retinuotą, bet ir gretimus dantis.

Pilnai retinuoti dantys, nesukeliantys jokių skundų, gali būti paliekami. Tačiau paliekant retinuotus dantis, galimos komplikacijos: cistų, navikų atsiradimas, dantų lanko stūmimas. Chirurginis neišdygusių dantų pašalinimas būtinas tada, kai:

• dažnai pasikartoja apie dantį esančių minkštųjų audinių uždegimas;
• vystosi aplinkinio kaulo ir gretimų dantų šaknų rezorbcija;
• vystosi retinuoto danties ėduonis, pulpitas, periodontitas;
• kartojasi neuralginio pobūdžio skausmai dėl lėtinio uždegimo;
• virškomplektinis retinuotas dantis trukdo išdygti nuolatiniams dantims.

                                                                                              

Prieš nusprendžiant ar protinis dantis šalintinas, būtina atlikti ne tik klinikinį ištyrimą, bet ir rentgeno nuotrauką. Protinių dantų šalinimo indikacijas galima išskirti į terapines, chirurgines ir ortodontines.

Terapinės indikacijos :

1. negydomas gilus ėduonis – dantį indikuotina šalinti, jei kokybiškai neįmanoma sugydyti kariozinio pažeidimo;

2. protinio danties nervo uždegimas – didžiosios dalies protinių dantų kanalų gydymo kokybiškai atlikti neįmanoma;

3. protinio danties sukeltas kaulo patirpimas prie gretimų dantų – netaisyklingoje padėtyje esantį protinį dantį sunku išvalyti ir kaupiantis maisto likučiams sukeliamas kaulo nutirpimas;

4. protinio danties skilimas;

5. neatstatomai pažeistas protinio danties vainikas.

Chirurginės indikacijos:

1. rentgeno nuotraukoje įtariama cista;

2. rentgeno nuotraukoje įtariamas navikas;

3. pasikartojantis dantenų uždegimas apie nepilnai išdygusį protinį dantį;

4. protinio danties transplantacija – netekus nuolatinio danties, kai kuriais atvejais įmanoma perkelti protinį dantį į nuolatinio danties vietą;

5. žandikaulio sąnario patologija, esant sąnario patologijai, viena iš sudedamųjų gydymo plano dalių yra protinių dantų pašalinimas.

Ortodontinės indikacijos, esant vietos trūkumui žandikauliuose, protiniai dantys yra šalinami.

Protiniai dantys gali išdygti pilnai, dalinai arba visai neišdygti, taip pat gali nebūti protinių dantų užuomazgų. Tai kad burnoje nematyti protinio danties, nereiškia, kad jo nėra – protinis dantis gali tik formuotis, arba būti horizontalioje padėtyje. Horizontalios padėties protiniai dantys gali sukelti gretimų dantų pažeidimus. Norint detaliai žinoti apie paciento protinių dantų būklę, būtina atlikti rentgenologinį ištyrimą: panoraminę nuotrauką arba kompiuterinės tomografijos tyrimą sudėtingesniais atvejais.

Esama situacijų, kai dėl traumos išmušami priekiniai nuolatiniai dantys. Taikant pagrindinius traumuotų dantų gydymo ir atstatymo metodus, galima pasiekti gerų rezultatų, išvengiant sveikų dantų šlifavimo tiltiniam protezui ar danties implantacijos operacijos.

Sėkmingą atstatyto danties prigyjimą nulemia neatidėliotinas kreipimasis į gydytoją, tinkamas išmušto danties transportavimas bei laikotarpis, praėjęs nuo danties išmušimo iki suteiktos pagalbos. Bet jei jau po traumos danties neturite ar danties šaknis skilusi (ar lūžusi), taikoma kita gydymo taktika (planuojamas gretimų dantų šlifavimas tiltiniam protezui ar danties implantacija).           

Dantų rovimas (dantų šalinimas) daugeliui kelia nemalonias asociacijas. Tačiau iš tiesų viskas yra kur kas paprasčiau. Taikydami vietinę nejautrą ar stipresnį nuskausminimą, chirurgai odontologai pašalina aplink dantį esančius audinius, specialiais instrumentais jį išjudina ir išrauna. Galiausiai susiuvamos dantenos.

Paprastas danties rovimas – tai nesudėtinga procedūra, kurios metu, svarbiausia nepažeisti žandikaulio kaulo sienelių. Priešingu atveju, implantacija pašalinto danties vietoje bus sudėtingesnė. Todėl ir paprastą rovimą rekomenduojame atlikti pas patyrusį gydytoją chirurgą arba implantologą. Be to, profesionaliai pašalinus dantį, į jo vietą galima įsriegti implantą iš karto, todėl sutrumpėja gyjimo laikas ir vizitų pas gydytoją skaičius.

Protinio danties rovimas atliekamas operaciniu būdu, naudojant vietinę nejautrą arba stipresnį nuskausminimą. Protinius dantis rekomenduojama šalinti, esant audinių uždegimui aplink dantį, kai jie yra pažeisti karieso (sunkiausiai pasiekiami dantų valymo metu), pilnai neišdygę, skausmingi.

Pagrindinės dantų rovimo priežastys:

• stipriai suiręs danties vainikas;
• išplitusios periodonto ligos;
• pūlingas procesas prie danties šaknies;
• ortodontinė korekcija;
• netaisyklinga danties padėtis;
• danties arba šaknies lūžimas;
• sutrikęs danties dygimas ir kita.

                                                                                                                        

Veido, žandikaulio, kaklo sričių minkštųjų audinių uždegimai sudaro daugiau nei pusę visų uždegiminių ligų. Ypač svarbu tai, kad jie vystosi itin sparčiai, todėl gali sukelti didelį pavojų žmogaus gyvybei.

Minkštųjų audinių uždegimas dažnai būna pūlingas. Pūlinio centre būna susikaupę suirę audiniai. Pūlinius sukelia dantų uždegimas, trauma, taip pat kartais jie atsiranda po dantų gydymo ar šalinimo kaip komplikacija. Pūlinio vystymuisi turi įtakos ir žmogaus imuninė sistema, bakterijų virulentiškumas, sirgimas cukriniu diabetu, rūkymas, alkoholio vartojimas.

Uždegimas pasireiškia paraudimu, patinimu, skausmu, karščiavimu, sutrikusia dantų funkcija. Gali atsirasti organizmo intoksikacija: atsiranda silpnumas, išblyškusi oda, pasunkėjęs kvėpavimas, stipriai skauda galvą, apima vangumas.
Žandikaulių cistos gali susiformuoti dėl dantų šaknų infekcijos. Kartais formuojasi ir dėl dantų plokštelės ar epitelio liekanų. Dažniausiai susiduriama su dantų šaknų cista, kurios priežastis gali būti negyva pulpa (dar kitaip – danties nervas), negydytos ar blogai gydytos dantų šaknys. Cistai formuojantis, dažniausiai nieko nejaučiama. Užaugus cistai, galima toje vietoje liečiant jausti kaulo „pakilimą“, pastebėti mažą skylutę, per kurią skiriasi pūlingas eksudatas. Cistos gydomos tik chirurgiškai (t.y. jas šalinant operaciniu būdu). Būtina šalinti ir priežastį: gydyti dantų šaknų kanalus, šalinti stipriai suirusias šaknis.

Burnos ertmės, veido trauminių žaizdų sutvarkymas. Burnos ertmės žaizda - įvairios kilmės gleivinės vientisumo pažeidimas, siekiantis giliau pogleivio. Neretai pažeidimas siekia ir gilesnius audinius - raumenis, kraujagysles, nervus ir kt. Pirminis burnos ertmės žaizdų sutvarkymas (susiuvimas) paprastai galimas iki 24 val. po žaizdos atsiradimo.

Žaizdos gydymo tikslas - atstatyti anatominį audinių vientisumą, pagerinti nukentėjusios srities funkciją ir estetinę išvaizdą, sustabdyti kraujavimą, pašalinti svetimkūnius, jei tokie yra.

Chirurginis žaizdų sutvarkymas dažniausiai atliekamas vietinėje nejautroje.

Pagrindiniai pirminio chirurginio burnos ertmės žaizdos sutvarkymo etapai yra:

• žaizdos srities nuvalymas;
• žaizdos srities dezinfekcija;
• vietinė nejautra (infiltracinė ar laidinė);
• žaizdos patikrinimas, išvalymas, svetimkūnių pašalinimas;
• žaizdos susiuvimas pasluoksniui.

Jei pacientas kreipiasi į gydymo įstaigą, žaizdai jau pradėjus pūliuoti, žaizda iš karto negali būti siuvama. Tokiu atveju, pirmiausia gydomas uždegimas (gydomas pūlingas procesas - atveriami, drenuojami pūliniai, žaizda praplaunama, valoma) ir tik jam aprimus, atliekamas atidėtas chirurginis žaizdos sutvarkymas.