Dantų ėduonis: kas tai ir kas jį sukelia?

Dantų ėduonis arba kariesas – mitybos ir bakterijų sukelta liga, dėl kurios tirpsta danties kietieji audiniai.

Ėduoniui ant danties susidaryti reikalingi trys faktoriai: maistas turintis angliavandenių, tam tikros bakterijos bei laikas.  Burnoje esantys mikroorganizmai, su maistu patekusius angliavandenius burnoje skaido iki rūgščių, kurios ir tirpdo danties kietuosius audinius.

Esant palankioms sąlygoms, t.y. kai dietoje gausu angliavandenių ir apnašos nuo dantų nėra tinkamai pašalinamos, – ėduonis plika akimi gali būti pastebimas jau po mėnėsio laiko, o ertmė gali susidaryti jau po 6  mėnesių.

Ėduonis pagal raidą skirstomas į 4 stadijas:

1. kariozinė dėmė;

2. paviršinis ėduonis;

3. vidurinysis ėduonis;

4. gilusis ėduonis.

Esant pradiniam pažeidimui, stebima balta matinė dėmė ant danties paviršiaus (žr. 1 paveikslą). Šis pažeidimas grįžtamas ir pacientui dažniausiai užtenka gerai valyti, kad dėmė neprogresuotų į ertmę. Jei dėmė patamsėja, jaudintis nereikia, kadangi pažeidimas stabilizavosi ir gydymas plombuojant nereikalingas, nebent dėl estetinių priežasčių.

Paviršinio ėduonies atveju (žr. 2 paveikslą) matomas emalio ištrupėjimas, tačiau pacientas simptomų dažniausiai nejaučia. Pažeidimai gydomi plombuojant.

Viduriniojo ir gilaus ėduonies atveju (3 pav.) pacientai gali skųstis liežuviu juntama ertme šiurkščiais kraštais, skausmu valgant saldų, rūgštų maistą, taip pat gali dirginti šalti arba karšti gėrimai ar patiekalai.  Pažeidimai taip pat gydomi plombuojant.

Svarbu žinoti, kad ertmė gali būti akivaizdžiai nematoma ar nejaučiama, pavyzdžiui tarpdančių srityje. Tokiu atveju pacientai simptomų ilgą laiką nejaučia, nors ėduonis yra pažengęs. Uždelsus pažeidimo gydymą jis gali komplikuotis į danties nervo uždegimą.

Taigi burnos sveikatai palaikyti svarbūs reguliarūs profilaktiniai patikrinimai.